Sekmadienio vakarą iš Baku į Romą skrendančiame lėktuve įvyko tradicinė spaudos konferencija, kurios metu, atsakydamas į drauge keliavusių žurnalistų klausimus, popiežius Pranciškus kalbėjo apie ką tik pasibaigusį vizitą Kaukaze, apie jo metu paliestas kai kurias specifines temas, taip pat apie būsimas apaštališkąsias keliones.
Kalbėdamas apie Tbilisyje praleistas pirmas dvi šios kelionės dienas, popiežius sakė, kad ir pažintis su pačia Gruzija, ir susitikimai su Gruzijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu jam buvo tarsi dvi didelės staigmenos. Popiežius prisipažino, kad prieš šią kelionę jis nebuvo gerai susipažinęs su gruzinų kultūra ir tikėjimu, dėl to, jam šios tautos gili ir plati krikščioniška kultūra, jos sena istorija, tikėjimo kankiniai buvo labai jaudinantis svarbaus atradimas. Tą patį popiežius sakė ir apie susitikimą su Gruzijos Ortodoksų Bažnyčios patriarchu – tai Dievo žmogus. Klausiamas apie šiuo metu ne itin glaudžius Katalikų ir Gruzijos Ortodoksų Bažnyčių santykius, popiežius atsakė, kad suvokiant esamus skirtumus, svarbu nepradėti diskusijų nuo doktrinos klausimų. Doktrinos skirtumus tesprendžia teologai, kurie geriau tai išmano. Jie, abiejų Bažnyčių teologai, yra gerai pasiruošę, puikiai išmano savo reiklaus ir turi daug geros valios. O ką mes, Dievo tauta, turime daryti? Mes, - sakė popiežius, - turime melstis vieni už kitus. Taip pat galime ir kai ką nuveikti. Juk turime vargšų, galime kartu darbuotis vargšų labui. Šioje srityje daug galime nuveikti. Tai irgi ekumenizmas. Svarbus ir doktrinos ekumenizmas, bet ne nuo jo reikia pradėti. Reikia pradėti nuo keliavimo kartu, nuo maldos vieni už kitus.
Kalbant apie popiežiaus vizitą Azerbaidžane, buvo iškeltas konflikto su Armėnija klausimas. Manau, - sakė Pranciškus, - kad vienintelis sprendimo būdas yra dialogas, nuoširdus dialogas, nieko neslepiant po stalu, dialogas veidu į veidą. O jei tai neįmanoma, tuomet pasak popiežiaus, sprendimas galėtų būti tarptautinis arbitražas. Reikia sukaupus drąsą kreiptis į Hagos tribunolą ir sutikti jo sprendimu. Kitaip lieka tik karas, o kare visi pralaimi. Krikščionys, savo ruožtu, turi melstis, kad atsirastų drąsos siekti taikos.
Ką popiežius turėjo galvoje šios kelionės metu vienoje savo kalbų sakydamas, kad šiandien yra paskalbtas pasaulinis karas santuokai ir kad reikia priešintis ideologinei kolonizacijai? Pranciškus atsakė, kad viskas šia tema pasakyta posinodiniame apaštališkajame paraginime „Amoris laetitia“. Galbūt tai buvo karštai išreikšta kitais žodžiais, tačiau nepasakyta nieko, ko nebūtų minėtame oficialiame dokumente. Kai kalbama apie santuoką, kalbama apie Dievo sukurtą vyro ir moters sąjungą. Dievo paveikslas tai ne tik vyras, bet vyras ir moteris. Santuokoje vyras ir moters tampa vienu kūnu. Tokia yra santuokos tiesa. Dėl dabartinėje kultūroje esančių prieštaravimų, neišspręstų problemų, o tai pat ir tam tikrų „filosofijų“ paveiktas žmogus ima galvoti: „šiandien pabandysiu gyventi su šiuo žmogumi, kai nusibos gyvensiu su kitus, kai vėl nusibos – dar su kitu“. Tokia mąstysena ir yra santuokai paskelbtas karas. Turime būdėti, kad ir mes nepersiimtume šiomis idėjomis. Turime blaiviai suvokti žmogaus silpnumą ir nuodėmingumą, tačiau ne silpnumas ir ne nuodėmė, bet gailestingumas turi tarti paskutinį žodį.
Gruzijoje popiežius kalbėjo ir apie „gender“ ideologijos keliamą pavojų. Tačiau ką daryti kai susiduriame su tokiomis sudėtingomis situacijomis kai žmogus kenčia dėl to, kad nesutampa jo biologinė ir psichologinė lytinės tapatybės. Kaip Bažnyčios ganytojas ar kunigas turėtų elgtis susidūręs tokiai atvejais? „Su visais žmonėmis reikia elgtis taip kaip elgėsi Jėzus, atsakė Pranciškus. Jei žmogus turintis tokių problemų ateina pas Jėzų, Jėzus jo nevaro lauk. Tačiau visai kas kita, pasak popiežius, yra piktumas, su kuriuo šiandien skleidžiama „gender“ ideologija, vykdoma indoktrinacija. Polinkiai ar hormoniniai sutrikimai gali sukelti rimtų problemų. Mes neturime nei smerkti tų žmonių, nei sakyti „viskas tvarkoj, nėra jokių skirtumų“. Problema yra žmogiška ir moralinė. Ją sprendžiant reikalinga gailestingumas, reikalinga tiesa, reikalinga atvira širdis.
Lėktuve vykusios spaudos konferencijos metu popiežiaus klausta ir apie būsimus kardinolus, nes šiuo metu iki pilno rinkėjų sąstato jau trūksta trylikos kardinolų. „Galimų kandidatų sąrašas ilgas, o vietų tik trylika“, atsakė popiežius. „Norėčiau, kad kardinolų kolegijoje kuo labiau atsispindėtų Bažnyčios visuotinumas, kad būtų atstovaujama ne tik centrui, Europai, bet visiems kontinentams“.
Sekmadienio vakarą kalbėdamasis su žurnalistais popiežius taip pat patvirtino, kad ateinančiais metais ketina aplankyti Fatimos šventovę Portugalijoje, taip pat Indiją ir Bangladešą. Norėtų dar kartą nukeliauti ir į Afriką, tačiau dar nenuspręsta į kurią šalį. Klausiamas kada tikėtis jo kelionės į Kiniją, Pranciškus atsakė, kad jis į santykius su Kinija žiūri su optimizmu. „Bažnyčios Kinijoje istorija jums gerai žinoma – patriotinė Bažnyčia, pasislėpusi Bažnyčia, tačiau mūsų santykiai geri, kalbamės, studijuojame, dirba komisijos... Aš esu optimistas“.
Klausiamas apie Prancūzijoje teroristų nužudyto kunigo Jacques’o Hamelio beatifikacijos bylą, popiežius patvirtino, kad Ruano vyskupą ji paragino jau dabar pradėti rinkti medžiagą. „Prieš pradedant procesą reikia surinkti liudijimus. Dabar liudijimai yra dar švieži, yra žmonių, kurie matė savo akimis. Laikui bėgant vieni liudytojai miršta, kiti užmiršta. Štai dėl ko reikia jau dabar pradėti kaupti liudijimus“.
Galiausiai vienas kartu skridusių žurnalistų paklausė popiežiaus nuomonės apie JAV vykstančią rinkimų kampaniją, sulaukiančią didelio dėmesio visame pasaulyje. Kataliko akimis, ir vienas, ir kitas kandidatas skelbia su Bažnyčios mokymu nesiderinamų dalykų. Už kurį balsuoti? Popiežius trumpai atsakė, kad apie rinkimų kampanijas jis nepasisako. „Tauta yra suvereni. Galiu pasakyti tik tiek: gerai susipažink su programomis, melskis ir balsuok pagal sąžinę“. (Vatikano radijas)
Nuotraukoje: Popiežius Pranciškus - AP
